Naujienos

ikona

2016 m. 04 mėn. nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo duomenys

2016-05-11

Balandį nekilnojamojo turto rinkoje fiksuotas 6 proc. siekiantis augimas, o ypač aktyvūs buvo butų pirkėjai Vilniuje. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, praėjusį mėnesį pirkimo sandoriais perleista 10 450 nekilnojamųjų daiktų. Tai yra 5,6 proc. daugiau, nei kovą, o lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šis balandis yra 11,7 proc. aktyvesnis.  „Balandis buvo aktyvus visuose NT rinkos segmentuose, o gyvenamųjų namų bei žemės sklypų pardavimai ūgtelėjo žymiau. Tolygiai augantį NT rinkos aktyvumą stebime nuo metų pradžios, o šio balandžio rezultatas primena 2014 m. pavasarį, kai aktyvumą kurstė euro įvedimas,“ – sako Arvydas Bagdonavičius, Registrų centro direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui. Pirkimo sandoriais perleistų gyvenamųjų namų skaičius balandį, lyginant su kovu, išaugo 13,4 proc. ir siekė 846. Lyginant su pernykščiu balandžiu, šis balandis namų rinkoje buvo 4,7 proc. aktyvesnis. Balandį pirkimo sandoriais perleisti 5267 žemės sklypai. Tai yra 8 proc. daugiau tiek lyginant su kovo, tiek su 2015 m. balandžio rezultatais. Didžiausią NT rinkos dalį atsiriekiančiame butų segmente fiksuoti kiek kuklesni pokyčiai. Balandį pirkimo sandoriais mūsų šalyje nauji savininkai įgijo 2922 butus – 5,9 proc. daugiau, nei kovą. Lyginant su 2015 m. balandžiu, praėjęs mėnuo butų pardavėjams buvo 21,2 proc. sėkmingesnis. Ypač aktyvūs pirkėjai buvo didžiausia pasiūla pasižyminčiame Vilniuje – čia butų praėjusį mėnesį pirkimo sandoriais perleista daugiausiai per dvejus metus. Vis dėlto Kaune ir Klaipėdoje pirkėjai buvo pasyvesni, nei pirmąjį pavasario mėnesį.     Šaltinis: www.registrucentras.lt  

ikona

Gyventojams turintiems NT skamba įspėjimai

2016-03-31

Gyventojai, kurie baigė, pavyzdžiui, statyti namą, bet jo iki šiol neįregistravo, nuosavybę ir statinį turėtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir sumokėti tik nustatytą mokestį, o nepadarę to iki lapkričio, mokės dukart didesnius mokesčius. Suklusti turėtų ir būsto ar žemės nuomotojai. Sudarius nuomos sutartis, jas privalu registruoti per mėnesį. Valstybės institucijos tiksliai nesuskaičiavo, bet spėjama, kad nemažai gyventojų jau gyvena namuose, nors jiems turi tik statybos leidimus. Esą čia dar vyksta statybos darbai, o nuosavybė neregistruota, kaip ir jos savininkas. „Prieš tai buvusi situacija teisės aktų reguliavimo prasme sudarė galimybes žmonėms, vengiantiems NT mokesčio, ilgai neįregistruoti pastatų traktuojant tai kaip nebaigtą statybą, nors tuose pastatuose būdavo faktiškai gyvenama. Dėl to nebūdavo registruojamos nuosavybės teisės, VMI, skaičiuodama NT mokesčius, neįtraukdavo tokių pastatų, tai būdavo išvengiama mokestinės prievolės“, – pastatų neįregistravimo priežastis vardijo teisingumo viceministras Julius Pagojus. „Po sandorių per metus apie 3 proc. asmenų neįregistruodavo savo teisių, taip pat, kiek mums žinoma, VMI yra atlikusi tam tikrą tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad daug statinių pastatyta, tačiau tiek patys daiktai, tiek daiktinės teisės į juos neįregistruotos arba bent jau neįregistruota baigta statinių statyba“, – pasakojo Registrų centro NT kadastro ir registro departamento viršininkas Kazys Maksvytis. Todėl nuo lapkričio įvesti konkretūs terminai, kokiais atvejais privalu registruoti ne tik pastatus, bet ir jų savininkus. Baigus statybas ir gavus dokumentus, liudijančius jų baigimą, nuosavybės teises į pastatus reikia įregistruoti per 3 mėnesius, o jei, pavyzdžiui, namas dar nebaigtas statyti, bet statybos inspekcija išdavė pažymą apie jo statybą, nuosavybės teises privalu registruoti per mėnesį. Per tiek laiko privalu užregistruoti ir susitarimus, kai nuomojamas butas, namas, žemė ar nustatomas koks nors servitutas. „Paaiškėjo, kad apie 85 proc. nuomos sutarčių nėra registruota NT registre. Tai yra iškalbingi skaičiai, patvirtinantys, kad valstybė negauna pajamų iš šių sandorių“, – pabrėžė K. Maksvytis. Jei sandoriai sudaromi pas notarą, gyventojams jokių registravimo veiksmų atlikti nereikia, tą atliks notaras. Kiti savo nuosavybę ar turtą turėtų įregistruoti iki lapkričio ir mokėti įprastą mokestį, kurio dydis prasideda nuo trijų eurų. Pavėlavę registruoti turtą, nuosavybę ar nuomos sutartis, po lapkričio mokės dukart daugiau, o ir grės administracinė atsakomybė – baudos nuo 150 iki 300 eurų.   Šaltinis: delfi.lt LRT  

ikona

Dėl emigracijos NT rinkos plėtra nenukenčia

2016-02-08

Kasmetinis gyventojų nutekėjimas svetur įtakos nekilnojamojo turto rinkos plėtrai neturi. Didžiuosiuose miestuose auga ir jo pasiūla, ir paklausa. Tačiau pirkimą ir pardavimą Vilniuje pagyvina vidinė žmonių migracija šalyje.   Nors Lietuvą kasmet palieka dešimtys tūkstančių žmonių, naujų būstų paklausa nuolat auga. Ekonomistų teigimu, iš šalies daugiausia emigruoja mažesnes pajamas gaunantys regionų gyventojai. Tad jie nėra pretendentai įsigyti naujus būstus. Pastaruosius dažniausiai perka daugiau uždirbantys didžiųjų šalies miestų gyventojai. „Vilniuje būsto sandorių skaičius ir įperkamumas didėja, nes yra stipri vidinė migracija iš regionų į miestą. Taip pat auga aktyviausios amžiaus grupės – 25–39 metų amžiaus žmonių darbo užmokestis. Tai – naujoji karta, kuri randa darbo, turi gerą darbo užmokestį“, – aiškina „Nordea“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas. Pasak ekonomisto, būgštavimai, kad po euro įvedimo nekilnojamojo turto paklausa gali stabtelėti, nepasiteisino net šoktelėjus jo kainai. Paklausūs ir senos statybos namuose parduodami butai. „Eurai turi įtakos žmonių apsisprendimui pirkti. Euro įvedimas padarė atvirkštinį dalyką – pirkimas buvo aktyvesnis, nei kiti galvojo. Pernai buvo parduota net 20 proc. daugiau nei metais prieš tai“, – teigia „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda. „Nors ir yra toks stereotipas, kad gyventojai norėtų gyventi naujame būste, bet, pagal sandorius, didesnė dalis jų tenka senos statybos segmentui. Jei žiūrime, kaip sekasi pardavinėti, tai senos statybos butus gyventojams sekasi parduoti 1–2 mėn. greičiau nei naujos statybos“, – sako „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad šiemet augs ir butų skaičius, ir jų kaina. „Nauja pasiūla yra geras stabdis, nes yra pasirinkimas, yra iš ko pirkti ir negali taip diktuoti kainų, kaip tai galėtų daryti, jei būtų vangesnė pasiūla. Sakyčiau, kad šiemet rinka bus aktyvesnė pasiūlos atžvilgiu, bet auganti ekonomika lems, kad kainos šiek tiek ūgtels“, – aiškina „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Lietuvoje būsto pasiūla ir paklausa didžiausia sostinėje. Regionų gyventojai nenumaldomai migruoja ir į Kauną bei Klaipėdą, tačiau šie miestai su Vilniumi nekilnojamojo turto rinkoje labai konkuruoti negali.   DELFI

ikona

Mokesčių pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.

2016-01-07

Nuo 2016 metų auga mokesčių našta pajamoms iš akcijų, palūkanų bei nekilnojamojo turto ir griežtinamas mokesčių administravimas. Taip pat mažėja nedideles pajamas gaunančių asmenų apmokestinimas. Pajamų mokestis 1. Nuo 2016 m. sausio 1 d. gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų iš finansinių priemonių (akcijų, obligacijų, investicinių fondų vienetų ir kt.) pardavimo ir palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius ir indėlius riba nuo 3.000 Eur mažėja iki 500 Eur. Šis pakeitimas padidins smulkiųjų investuotojų mokesčių naštą. 2. Nuo 2016 m. asmenys, turintys nekilnojamojo turto, kuriame nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos ir norintys jį parduoti nemokėdami gyventojų pajamų mokesčio, turės tokį turtą išlaikyti 10 metų. Iki šiol norint išvengti mokesčių, tokį turtą reikėjo išlaikyti 5 metus. 3. Gyventojui, kurio su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimalios mėnesinės algos (nuo 2016 m. – 350 Eur), neapmokestinama pajamų dalis bus padidinta nuo 166 iki 200 Eur. Papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris taikomas nepilnamečius vaikus auginantiems tėvams, auga dvigubai – iki 120 Eur už kiekvieną vaiką. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai 4. Nuo 2016 m. turėjo būti sugriežtinamos dividendų apmokestinimo sąlygos, tačiau kol kas Lietuva dar neperkėlė ES direktyvos į Lietuvos teisę. Perkėlus direktyvą, Lietuvos įmonės gaunami ir išmokami dividendai bus apmokestinami, jei pagrindinis verslo struktūros tikslas yra mokestinės naudos siekimas. Be to, Lietuvos bendrovės iš užsienio gauti dividendai bus neapmokestinami tik tuo atveju, jei užsienio bendrovė, išmokanti dividendus, jų suma nesusimažino savo apmokestinamojo pelno. Mokesčių administravimas 5. Prižiūrimi Lietuvos banko finansų rinkos dalyviai (bankai, kredito unijos, draudimo bendrovės) privalės teikti VMI informaciją ne tik apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas, bet ir apie sąskaitų metines apyvartas (kai visų sąskaitų apyvarta yra ne mažesnė kaip 15.000 Eur) ir sąskaitų likutį (jei jis metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5.000 Eur). 6. Nuo 2016 m. bendrovės gyventojų mokesčių permoka galės mažinti kitų mokesčių nepriemokas. Dabar tai draudžiama. 7. Jei deklaracijos yra tikslinamos likus mažiau kaip 90 dienų iki senaties termino, mokesčių administratorius, pradėjęs patikrinimą ne vėliau kaip per 90 dienų nuo deklaracijos pateikimo, turės teisę patikrinti mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti. 8. Iki 2016 m. birželio 30 d. mokesčių mokėtojai turės informuoti mokesčių administratorių apie po 2011 m. sausio 1 d. gautų pajamų, įsigyto turto, taip pat ir paskolintų lėšų įsigijimo šaltinius. Šios informacijos nereikės teikti, jeigu ji jau buvo deklaruota anksčiau įstatymų nustatyta tvarka. Nepateikus šios informacijos iki 2016 m. birželio 30 d., į vėliau pateiktą informaciją nebus atsižvelgiama vertinant mokesčių mokėtojo mokestines prievoles. VŽ atkreipia dėmesį į tokius nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojančius pakeitimus. 9. Minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje padidės nuo dabartinių 325 iki 350 Eur. Kartu nuo 2016-ųjų nustatytas minimalus valandinis atlygis – 2,13 Eur. Mokesčių administravimo įstatymas 10. Mokesčius išskaičiuojantys asmenys privalės deklaruoti gyventojams nuo 2016 m. sausio 1 d. išmokėtas tokias pajamų mokesčiu neapmokestinamas išmokas: • į komandiruotę išsiųstiems savo darbuotojams mokamus dienpinigius; • išmokėtas padidėjusias išlaidų kompensacijas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio; • darbuotojams išmokėtus prizus, kurių vertė per mokestinį laikotarpį neviršija 200 Eur; • pelno nesiekiantys vienetai privalės deklaruoti savo nariams išmokėtas pašalpas iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, mokamas gyventojams, susijusiems su šiais vienetais darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais; • gyventojams išmokėtas premijas, kurios neapmokestinamos pajamų mokesčiu; • pensijų kaupimo bendrovės privalės deklaruoti pensijų išmokas, mokamas pagal LR pensijų kaupimo įstatymą. 11. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įmonės VMI privalės pateikti informaciją apie iš įmonės akcininkų gautas lėšas, jeigu asmens per metus įmonei sumokėta suma yra ne mažesnė kaip 15.000 Eur. Tokią deklaraciją reikės pateikti ir tuomet, jeigu tokia skola buvo, tarkime, birželį, o gruodžio 31 d. jos jau nėra. Taip pat VMI reikės informuoti ir apie atskaitingų asmenų įmonėje skolas bendrovei ir bendrovės skolas šiems asmenims. Prie tokių asmenų gali būti priskiriami ne tik akcininkai, įmonės vadovas ar vyriausiasis buhalteris, bet ir vadybininkas ar kitas asmuo, turintis teisę pirkti prekes ir paslaugas įmonės vardu. Tokius duomenis taip pat reikės deklaruoti, jeigu skolos suma metų pabaigoje viršija 15.000 Eur. 12. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įmonės turės informuoti mokesčių administratorių apie joms užsienio juridinių asmenų suteiktas paslaugas Lietuvoje, jei su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių vertė per metus bus ne mažesnė kaip 15.000 Eur. Mokesčių administratorius taip nori susekti Lietuvoje veikiančias užsienio bendroves, kurios Lietuvoje turėtų registruoti nuolatinę buveinę ir mokėti čia pelno mokestį, tačiau to nedaro. 13. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įmonės, sudarančios sutartis su užsienio ūkio subjektais dėl užsienio fizinių asmenų laikino įdarbinimo Lietuvoje, mokesčių administratoriui turės teikti informaciją apie šias sutartis ir minėtus asmenis. Privalomasis sveikatos draudimas 14. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų Mokesčių inspekcija nebeadministruos – mokėti šias įmokas reikės į „Sodros“ sąskaitą. Pridėtinės vertės mokestis 15. Nuo Naujųjų metų įsigalios tvarka, kai taikant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) permoką atvirkštinį PVM bus galima grąžinti greičiau nei po pusmečio – kas mėnesį. Nuo š. m. liepos 1 d. statybos sektoriuje pradėjus taikyti atvirkštinį PVM, šį mokestį pradėjo mokėti ne statybos bendrovė, o užsakovas. Tokiu atveju statybos bendrovės netenka pirkimo PVM, todėl jose kaupiasi grąžintinas iš biudžeto PVM – juk prekes ir paslaugas jos perka ir toliau, todėl moka ir pirkimo PVM. Mokesčių mokėjimo datos 16. Daugumą mokesčių nuo kitų metų reikės mokėti iki mėnesio 15 dienos, tačiau yra ir išimčių. Pagal naują tvarką 2016 m. bus deklaruojami bei mokami mokesčiai ir už 2015 m. Siekiant mažinti įmonių pinigines išlaidas ir laiko sąnaudas, mokesčių mokėjimui ir deklaravimui nustatyta vienos datos taisyklė – iki atitinkamo mėnesio 15 dienos, išskyrus PVM, kuris sumokamas iki atitinkamo mėnesio 25 dienos. Taip pat atsisakyta avansinių PVM mokėjimų, o vietoj akcizų mokėjimų dešimtadieniais nustatytas vienas mėnesinis avansinis akcizų mokėjimas – iki einamojo mokestinio laikotarpio 15 dienos. Įstatymuose nustatoma 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojimo data. Tai reiškia, kad jau 2016 m. mokesčiai bus deklaruojami ir sumokami pagal naująją tvarką net ir tais atvejais, kai mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo prievolė persikelia į kitus mokestinius metus (t. y. už 2015 m. deklaruojant ir mokant mokesčius 2016-aisiais). 17. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma įmonių buhalterinę apskaitą tvarko naudodamos technines priemones, nustatoma, kad parašo nereikia ir ant sąskaitų faktūrų. Ant PVM sąskaitų faktūrų jo nereikia jau ir dabar. Socialinis draudimas 18. Nuo 2016 m. sausio 1 d. asmenims, kurie privalomąjį sveikatos draudimą moka patys, draudimo apsauga įsigalios iš karto. Šiuo metu draudimas įsigalioja, kai įmokos mokamos bent tris mėnesius. NT mokestis 19. Nuo 435 iki 500 Eur didinama juridinių asmenų valdomo nekilnojamojo turto metinio mokesčio riba, kurios nepasiekus neprivalu mokėti šio mokesčio avansu. Rinkliavos 20.Visas funkcijas, susijusias su vietinių rinkliavų surinkimu ir sumokėjimu, nutarta perduoti savivaldybėms. 2015 m. biurai: „jokių durų“, „be batų“ ir kita politika Kas mūsų laukia 2016 m. Pensijų kaupimas: nuo sausio 1 d. daliai dirbančiųjų gali sumažėti alga Apskaita 21. Seimas išskyrė naują labai mažų įmonių grupę, kuriai reikia teikti gerokai trumpesnes finansines ataskaitas. Šiai grupei priklauso apie 84% Lietuvos bendrovių – jų ataskaitos bus pateikiamos kitokiu, neįprastu, formatu. Nuo 2016 m. sausio 1 d. sudaromoms finansinėms ataskaitoms bus taikoma nauja Europos Sąjungos apskaitos direktyva dėl finansinių ataskaitų, kuri sujungs iki šiol buvusias tris direktyvas. 22. Seimas įteisino buhalterio profesionalo vardą. Juo galės vadintis asmuo, esantis Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius arba buhalterius vienijančios profesinės organizacijos narys, jei ši organizacija priklauso Tarptautinei buhalterių federacijai. Pakeitimai įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d. Akcizai 23. Seimas panaikino akcizų lengvatą benzinui ir dyzelinui, savo sudėtyje turintiems biologinės kilmės medžiagų. Dėl šios lengvatos rinkoje konkurencinį pranašumą turėjo „Neste“ degalinės. Autorius: VYTAUTAS V. ŽEIMANTAS Šaltinis: Verslo Žinios

ikona

Daliai gyventojų nukris šis reikalavimas: Keičiasi NT mokesčio tvarka.

2015-12-08

Iki gruodžio 15 dienos nekilnojamojo turto (NT) mokestį sumokėti turintys gyventojai šiemet susidūrė su papildomais iššūkiais. Rudens pradžioje Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad dalis šį mokestį reglamentuojančio įstatymo prieštarauja Konstitucijai, tačiau teisės aktas vis dar nepakeistas. Kaip DELFI paaiškino advokatas Vilius Martišius, pagal galiojantį NT mokesčio įstatymą, fiziniai asmenys šį mokestį privalo mokėti už nuosavybės teise jiems priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius ar patalpas, žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 220 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad jeigu žmogus turi tokios paskirties nekilnojamojo turto, kurio vertė yra, pavyzdžiui, 250 tūkst. eurų, jis privalo deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį nuo 30 tūkst. eurų. Tačiau asmenims, kurie laikomi šeimos nariais, nuosavybės teise priklausantis ar jų įsigyjamas NT apmokestinamas kartu su kitų šeimos narių turtu, skaičiuojant bendrą viso turto vertę. Pavyzdžiui, jeigu fizinis asmuo turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra 200 tūkst. eurų, o likę jo šeimos nariai turi turto, kurio vertė – 100 tūkst. eurų, visi kartu jie vis tiek privalo deklaruoti ir sumokėti NT mokestį nuo 80 tūkst. eurų“, – komentare DELFI dėstė V. Martišius Tačiau KT šių metų rugsėjo 22 dieną konstatavo, kad NT mokesčio įstatymo nuostata, pagal kurią šeimos narių NT apmokestinamas visas bendrai, taikant tokią pačią turto neapmokestinamąją vertę, kaip ir vieno fizinio asmens turtui, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui ir nuostatoms, kuriomis šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei užtikrinama valstybės apsauga ir globa. Taigi, remiantis KT nutarimu, tos pačios šeimos nariai už kiekvieno jų atskirai valdomą turtą dabar turi mokėti savarankiškai. „Taip išeina, kad už 2015 metus jie nebeturi mokėti, jei kiekvieno iš jų turtas neviršija 220 tūkst. eurų. Tas mokestis jiems nebetaikomas, tačiau pats įstatymas kol kas dar nepakeistas“, – sakė advokatas. Jis taip pat pažymėjo, kad jeigu Seimas nespėtų NT mokesčio įstatymo pakeisti iki gruodžio 15 dienos, o taip greičiausiai ir bus, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negalės iš gyventojų reikalauti sumokėti daugiau, nei nustatė KT. Susimokėti reikia DELFI Finansų ministerijos pasiteiravus, kada planuojama Seimui pateikti atitinkamų įstatymų pakeitimus, Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Šniukas informavo, kad NT mokesčio įstatymo nuostata, pagal kurią apmokestinant fizinių asmenų ne komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą atsižvelgiama į bendrą visų šeimos narių valdomo turto vertę, po KT nutarimo galioti nustojo automatiškai. Tai nurodo Konstitucijos 107 straipsnis, kuriame numatyta kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas KT sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. KT sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. „Gyventojai nekilnojamojo turto mokestį už 2015 metus turės sumokėti iki šių metų gruodžio 15 dienos – dėl KT nutarimo nesikeičia nei pareiga sumokėti šį mokestį, nei galutinė jo sumokėjimo data“, – rašoma Finansų ministerijos atsiųstame atsakyme. Savo ruožtu VMI komunikacijos vadovas. Darius Buta DELFI atsiųstame atsakyme nurodė, kad jie neturi vykdyti sprendimų, pagrįstų teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo KT nutarimo įsigaliojimo. Kitaip tariant, NT mokesčio įstatymo dalis dėl šeimos narių valdomo turto apmokestinimo bendrai nebegalioja nuo 2015 metų rugsėjo 22 dienos.    DELFI

ikona

Pašilaičiuose dygsta jaunų šeimų miestas

2015-11-05

Gyventi miegamajame rajone, turėti nedidelį parką primenantį vidinį kiemą, tuo pat metu mėgautis gyvenimo kokybe, prilygstančia nuosavam šiuolaikiškos statybos namui, visa tai – ne ateities vizija, o realybė. Tokios idėjos įgyvendintos vystant vieną sėkmingiausių modernių daugiabučių projektų Vilniuje – statant gyvenamųjų namų kompleksą „Amber City“, pritraukiantį vis daugiau jaunų šeimų, ieškančių tinkamos vietos tiek sau, tiek vaikams. Šis būstas yra 2012 metais prasidėjusio bendrovės „PPI Group“ projekto „Amber Haus“ tęsinys. Kiemas – kaip mažas parkas Projekto pavadinimas „Amber City“ („Jaukus Miestas“) atitinka tai, ką galima pamatyti jau vien apsilankius Virbeliškių gatvėje, Pašilaičiuose. Išskirtinis šių namų bruožas – erdvus vidinis kiemas, kuriame įrengti treniruokliai, žaidimo aikštelės vaikams bei pasivaikščiojimo takai. Vidiniame kieme planuojamas ir fontanas, tuomet erdvė virstų savotišku mažuoju parku – puikia vieta laikui su šeima leisti. Kuriasi bendruomenė   Gyvenamųjų namų komplekse įrengtos ir pavėsinės, kuriose galima poilsiauti. Visai neseniai „Amber City“ plėtotojai nusprendė čia surengti smagią kaimynų šventę, kurioje vaikai džiaugėsi pastatytais batutais ir jiems pasamdytais animatoriais. Kaimynams buvo padovanotos kepsninės – taip tikimasi paskatinti glaudesnį gyventojų bendravimą. „Manome, jog negana vien tik pastatyti gerą, patvarų namą. Šiuo projektu vilniečiams siūlome ne tik patogią infrastruktūrą, bet ir galimybę gyventi saugiai, jaukioje aplinkoje, bendrauti su kaimynais – kitaip tariant, siūlome gyvenimo būdą“, – komentavo agentūros „Capital“ brokeriai, sėkmingai parduodantys šio projekto butus. Saugi ir patogi kaimynystė „Amber City“ būstas užtikrina saugią kaimynystę – visa pastatų komplekso teritorija yra aptverta, aplink namus ir rakinamose laiptinėse įrengtos IP vaizdo stebėjimo kameros, prie laiptinių įrengtos ir telefonspynės. Vis daugiau jaunų šeimų renkasi gyvenimą Pašilaičių rajone, nes čia puikiai išplėtota infrastruktūra: arti viešojo transporto stotelės, iš kurių driekiasi maršrutai į visas Vilniaus miesto puses. Taip pat netoliese įsikūrę net 5 vaikų darželiai, 5 mokyklos (3 iš jų – gimnazijos) ir 5 prekybos centrai. Be to, šeimoms reikalingų paslaugų irgi galima rasti tame pačiame kvartale. Viename komplekso namų jau veikia šeimos klinika, o ateityje planuojama įrengti skalbyklą, teikti kitokias buitines paslaugas pačiame gyvenamajame komplekse. Mažasis jaunų šeimų miestas Sprendimu apsigyventi „Amber City“ džiaugėsi ir 35-erių vilnietis Andrius, kuris po dvejų metų blaškymosi galiausiai nusprendė kartu su šeima įsigyti būstą Pašilaičiuose. Pasak pašnekovo, naujų butų pasiūla Vilniuje ypač didelė, vis dėlto būstą čia išsirinkti sunku. „Vienas rajonas yra pernelyg atokus, jo reputacija nekokia, prastas susisiekimas viešuoju transportu, o kitur būsto kainos neįkandamos, nors ir turint gerai apmokamą darbą, nesinori likusio paskolos mokėjimo užkrauti vaikams“, – teigė vilnietis. Andriui Pašilaičiai pasirodė geriausias variantas, nes naujoviško statybos komplekso namas yra toliau nuo miesto centro knibždėlyno, tačiau kartu gali būti beveik ranka pasiekiamas. „Man svarbiausia, kad čia vaikai gali jaustis saugūs žaisdami uždarame kieme. Manau, kad čia išties kuriasi mažas jaunų šeimų miestas, nes ši vieta garantuoja gerą gyvenimo kokybę sostinėje“, – pažymėjo pašnekovas. Būsto sprendimai – inovatyvūs Pagrindinės „Amber City“ charakteristikos: 1) 1 kv. m kaina – nuo 1190 eurų; 2) B klasės energinio naudingumo klasė; 3) Įdiegta individuali „Danfoss“ šilumos reguliavimo sistema, garantuojanti mažesnes eksploatacines išlaidas. „Amber City“ namų komplekse esantys butai yra kompaktiški: nuo nedidelių 30 kv. m iki erdvesnių 60–85 kv. m trijų kambarių butų, kurie ir yra populiariausi. Čia jau pastatyti du namai, kurių viename laisvų butų nebeliko, kitame išpirkta daugiau negu pusė. Greit bus parduodami ir trečiojo namo butai. Visi daugiabučiai su uždaru kiemu suprojektuoti atsižvelgiant į aplinkos infrastruktūrą, tačiau kruopščiai rūpinantis būsto kokybe. Namuose įrengta patogi šilumos reguliavimo sistema: norint nustatyti tam tikrą temperatūrą kambaryje, nereikia sukinėti jokių radiatorių rankenėlių, nes juose jau įmontuoti programuojami „Danfoss“ termostatai. Naudojantis šiais termostatais galima nustatyti šildymą visai savaitei į priekį – tai ypač patogu dažnai keliaujant.  Šaltinis: Lrytas.lt    

ikona

2015 m. rugpjūčio mėn. NT rinkos aktyvumo duomenys

2015-09-15

Rugpjūčio mėnuo nekilnojamojo turto rinkoje kiek ramesnis, nei praėję du vasaros mėnesiai, tačiau aktyvesnis, nei pernai. Preliminariais Registrų centro duomenimis, iš viso rugpjūčio mėnesį sandoriais perleista 9354 patalpos, pastatai ir žemės sklypai kartu sudėjus. Taigi kiekvieną praėjusio mėnesio dieną šeimininkus pakeitė po 300 nekilnojamojo turto objektų. Tai yra 10 proc. kuklesnis rezultatas nei liepos, kuomet perleista 10,4 tūkst. nekilnojamųjų daiktų, tačiau praėjusių metų rugpjūtį jis viršija 9 proc. arba beveik 760 vienetų. Butų populiarumas paskutinį vasaros mėnesį lyginant su liepa sumažėjo 12 proc. ir buvo toks pats, kaip euro įvedimo kaitintą pernykštį rugpjūtį. Praėjusį mėnesį perleista 2,5 tūkst., o mėnesiu anksčiau – 2,8 tūkst. butų. Individualių gyvenamųjų namų parduota 900 – 5 proc. mažiau už liepą (949 namai), o už pernykštį rugpjūtį šis rezultatas geresnis beveik 15 proc. Būsto segmentui priskiriamų sodo namelių pardavimai toliau snaudžia – jų rugpjūtį sandoriais perleista 72, kai tą patį mėnesį pernai – 236 nameliai. Rugpjūtį žemės pirkimo–pardavimo sandoriais perleisti 4647 sklypai – 6 proc. arba beveik 300 sklypų mažiau, nei liepą. 2014 m. paskutinį vasaros mėnesį prekybos sklypais aktyvumas buvo 15 proc. mažesnis – tuomet perleista 4030 sklypų. Toks šiam sezonui būdingas rinkos sulėtėjimas tolygiai juntamas visuose didžiuosiuose miestuose.       Source: www.registrucentras.lt    

ikona

Kaip atrodys namas už 500 mln.?

2015-07-01

Nekilnojamojo turto vystytojas ir filmu prodiuseris Nile‘as Niami ant kalvos Pietų Kalifornijoje pasišovė pastatyti vieną iš didžiausių namų Jungtinių Valstijų istorijoje, skelbia „Business Insider“. Spėjama, kad šis nekilnojamojo turto objektas kainuos nei daug, nei mažai – 500 mln. dolerių (458 mln. Eur)– ir neabejotinai taps brangiausiu namu tarptautinėje nekilnojamojo turto rinkoje. Skelbiama, kad statybos bus nebaigtos mažiausiai 20 mėnesių, todėl dar turite laiko sutaupyti reikiamą sumą. Už 9290 kvadratinių metrų ploto objektą atsakingi šiuolaikinės architektūros specialistai „McClean Design“. „Namuose ketiname panaudoti dirbtinę velėną, todėl vejai nereikės vandens“, – „Business Insider“ teigia architektų firmos atstovas. Be 6874 tūkst. kvadratinių ploto pagrindinės rezidencijos bus įrengti ir tris mažesni namai bei specialios patalpos personalui. Pagrindiniuose apartamentuose planuojama itin erdvi drabužinė dviem, keli vonios kambariai, svetainė ir darbo kambarys. Savaime suprantama – įspūdingo dydžio ir grožio baseinas.   Dabar linksmoji dalis – įvairiausi patogumai ir malonumai. Įspūdingą sąrašą galima pradėti nuo 30 vietų garažo, teniso korto, sporto salės, SPA centro, keturių baseinų (taip, iš viso planuojami net keturi baseinai) ir baigti vadinamuoju „medūzų kambariu“. Pastarajame netrūks įspūdingo dydžio akvariumų ir specialaus apšvietimo, kuris privers pasijusti tarsi po vandeniu – žiūrint į lubas ir sienas bus galima stebėti tikrą povandeninio pasaulio šviesų spektaklį. Svarstote, kuo galėtumėte pradžiuginti jūsų į šiuos namus aplankyti atvykusius svečius? Ne bėda. Architektai tuo jau pasirūpino. Svečius galėsite pakviesti į 45 vietų kino teatrą, pasiūlyti pažaisti kėgliais, jaukius lošimo namus ir netgi erdvų naktinį klubą. Tik primename – bus įrengti keturi baseinai. Baiminatės, kad neturėsite ramios vietelės pamąstyti apie gyvenimo prasmę? Šiam tikslui idealiai tiks įspūdinga terasa, į kurią pakilsite liftu. Iš ten atsivers kvapą gniaužantys miesto ir vandenyno vaizdai. Išrašę pusės milijardo dolerių čekį, galėsite susipažinti su kaimynais. Smalsaujate, kas jie? O gi buvusi pirmoji Jungtinių Valstijų ponia Nancy Reagan ir „Tesla Moters“ vykdomasis vadovas Elonas Muskas. Šaltinis:DELFI

ikona

NT būsto kainoms augti pagrindo nėra

2015-06-01

Šiuo metu Vilniuje stebimas naujo būsto pasiūlos perteklius, todėl ir būsto kainoms augti pagrindo nėra, netgi priešingai, kai kurių rūšių NT gali pigti, prognozuoja „DNB“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Yra susidaręs nemažas naujo būsto perteklius, tiek kalbant apie prestižines, tiek kalbant apie šiek tiek nuo centro nutolusias vietas. Plėtojamų NT projektų pernai buvo tikrai nemažai ir natūralu, kad susitraukusi paklausa jų taip greitai neabsorbuos. Tai gali išmušti rinkos pusiausvyrą ir priversti pardavėjus mažinti kainas“, – ketvirtadienio spaudos konferencijoje sakė ji.   Pasak analitikės, skirtingos rūšies NT kainos gali reaguoti nevienodai.   Perteklius pastebimas ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje, ir Kaune. „Tam tikrame segmente kainos gali mažėti ir 5 proc., ir 10 proc. O, pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie centrą ir tikrai patrauklias vietoves, kainos gali išlikti stabilios. Jau paskutinį praėjusių metų ketvirtį tiek iš sandorių skaičiaus sumažėjimo, tiek iš bendro išsikvėpimo jau matėsi, kad suvokta, kad tai yra laikina euro įvedimo euforija ir fundamentalių priežasčių, kurios galėtų palaikyti NT rinkos aktyvumą, nėra daug. Natūralu, kad tai prispaudė kainas žemyn“, – komentavo ji. Banko duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį būsto kainų indeksas krito 4,3 proc., naujai pastatyti būstai pigo 2,8 proc., o seniau pastatyti – 4,7 proc. „Susitraukus paklausai gali būti, kad bus paveiktos abi kategorijos. Dažnai būna taip, kad pirma pradeda kristi naujos statybos būsto kainos, į jas žvalgydamiesi jau pastatytų būstų savininkai įvertina savo galimybes parduoti ir mažina kainas“, – tvirtino I. Genytė-Pikčienė. DELFI jau rašė, kad metų pradžioje pirkėjai Vilniuje gali rinktis iš daugiau nei 3,6 tūkst. naujai pastatytų butų. Tai yra rekordinė pasiūla, naujai pastatytų laisvų butų yra 80 proc. daugiau nei prieš metus. Vilnius pernai pirmavo tarp Baltijos šalių pagal naujų butų statybos apimtis. „Būsto rinkoje matome labai ryškų euro įvedimo įspaudą. Pernai, o ypač pirmąjį ketvirtį matėme didžiulį nekilnojamojo turto sandorių šuolį – 44 proc. Augimas nebuvo natūralus, tai lėmė tam tikri mitai, kad būstas pabrangs po euro įvedimo. Euras išjudino ir šešėlinius pinigus. Taigi NT rinka išgyveno bumą, bet pirmieji šių metų mėnesiai rodo kitokią situaciją, rinkos aktyvumą stipriai krito ir sugrįžo į normalų lygį, stebėtą 2012-2013 m.“, – sakė I. Genytė-Pikčienė. Jos vertinimu, į NT pernai nemažai investavo ir emigrantai, siuntę rekordinio dydžio perlaidas. Pernai Vilniuje pastatyta 2,9 tūkst. naujų butų, šiemet prie šio skaičiaus dar planuojama pridėti 3,5 tūkst. Tačiau NT specialistai įspėja, kad tokios pasiūlos pirkėjams nereikia, todėl gali būti, kad kai kurie suplanuoti projektai nebus baigti. Šaltinis: delfi.lt

ikona

Permainos imant būsto paskolas

2015-04-21

Lietuvos bankas teigia, kad pakeisti atsakingo skolinimo nuostatai ir sugriežtinta būsto paskolų išdavimo tvarka turės neutralų poveikį ir apsaugos gyventojus nuo problemų, jei pakils palūkanų norma. Tačiau, ekspertų teigimu, įvesti apribojimai ypač sumažins jaunų ar vidutines pajamas gaunančių šeimų galimybes įsigyti būstą. „Įvedus apribojimus, dalis jaunų šeimų, kurios šiandien gali įsigyti būstą, vėliau to padaryti negalės, nes bankai suteiks daug mažesnę paskolą. Be to, perėjus prie 30 metų laikotarpio, mėnesinės įmokos padidės maždaug 40 eurų per mėnesį. Tai irgi daug, ypač jaunoms šeimoms, kurios nori turėti savo būstą“, – pastebi Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Arvydas Avulis. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Vytauto Žukausko, apribojus galimybes skolintis, sumažėtų ir nekilnojamojo turto paklausa, taigi dar labiau apmirtų nekilnojamojo turto rinka. Be to, pabrėžia jis, nesutampa Europos centrinis banko ir Lietuvos kryptys: ECB labai skatina skolintis, nes nori įplieksti infliaciją ir pagyvinti ekonomiką, o pas mus norima reguliuoti ir dar labiau sugriežtinti atsakingo skolinimosi standartus. Pasikeitus padėčiai rinkoje – nauji Lietuvos banko siūlymai Lietuvos bankas ėmė keisti atsakingo skolinimo nuostatus ir griežtinti būsto paskolų išdavimo tvarką. Numatoma sutrumpinti būsto paskolų trukmę ir skolinti mažesnę sumą – siekiama, kad maksimalus įsiskolinimas būtų toks, kiek sudaro šešerių metų asmens pajamos. Dabar gyventojai gali įsiskolinti 11 metinių pajamų sumą. Pasak Lietuvos banko, siūloma atsakingiau vertinti kliento riziką dėl galimo palūkanų kilimo. Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta pastebi, kad pati tvarka galioja nuo 2011 m., tačiau padėtis rinkoje pasikeitė ir, svarbiausia, šiuo metu ypač žemos palūkanų normos. „Dėl tokios situacijos matome poreikį įgyvendinti tam tikrus papildomus saugiklius. Nemanome, kad tvarką griežtiname. Kreditavimo ir būsto paskolų rinkai pakeitimais siekiame neutralaus poveikio, tačiau norime išvengti tam tikrų kraštutinių atvejų. Kalbant konkrečiau, norime įpareigoti bankus, prieš suteikiant paskolas, įvertinti, ar besiskolinantis žmogus ar namų ūkis galės paskolą grąžinti be didesnių sunkumų, jei palūkanų normos išaugs“, – teigia departamento direktorius. Paklaustas, ar galima daryti išvadą, kad iki šiol bankai to nedarė ir neatsakingai vertindavo, S. Krėpšta sako, kad kai kurie bankai darė, tačiau gana skirtingai, tad Lietuvos bankas nori suvienodinti tą praktiką ir įdiegti tam tikrą minimalų standartą. Be to, mano jis, žmonės, matydami, kad palūkanos labai žemos, kartais pervertina savo galimybes. „Mūsų pateikti siūlymai nėra galutinis sprendimas, bet yra du pagrindiniai aspektai. Vienas, kaip minėjau, bankai, prieš išduodami paskolą, turėtų įvertinti, ar žmogus galėtų ją grąžinti neprisiimdamas papildomų sunkumų, jei palūkanų normos išaugtų bent iki 5 proc. Dabar galiojantis 40 proc. paskolos įmokų ir pajamų santykis turėtų būti tenkinamas ne tik su šiandienos, bet ir su 5 proc. palūkanomis, kas yra visai normalus dydis žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, nes būsto paskolos imamos tikrai ilgam, bent 20 metų. Tad tikimybė, kad per tą laiką palūkanos pasikeis, yra didelė“, – kalba S. Krėpšta. Antras Lietuvos banko siūlymas, anot S. Krėpštos, – maksimali paskolos trukmė turi būti ne 40, o 30 metų: „Nemažai šalių netgi turi griežtesnį reikalavimą – 25 metus, tad manome, kad pakankamai logišką šią trukmę sutrumpinti iki 30 metų.“ Apribojimai labiausiai paveiks jaunas šeimas Nors Lietuvos bankas teigia, kad pataisomis siekia neutralaus poveikio, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė mano, kad bet kokie apribojimai labiausiai palies tuos, kurių pajamos mažesnės: „Tai jaunos šeimos, kurios turi potencialą savo atlyginimą augintis ir dabar gali pasiskolinti ilgesniam terminui. Lietuvoje vidutinis paskolos terminas yra 21 metai, jis nėra toks dramatiškai ilgas, koks galimas maksimalus (40 metų). O tos taisyklės turėtų įtakos skolinimuisi ir greičiausiai jauniems namų ūkiams.“ Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Arvydas Avulis, komentuodamas siūlomus pataisymus, sako, kad pagrindinis nerimą keliantis aspektas yra nuo 40 iki 30 metų trumpinamas paskolos laikotarpis. Tai reiškia, pastebi jis, kad vidutines pajamas gaunantis potencialus būsto pirkėjas dabar galėtų paimti 60 tūkst. eurų kreditą, o, sutrumpinus paskolos terminą iki 30 metų, jis gautų tik 51 tūkst. eurų. „9 tūkst. eurų yra daug. Įvedus šiuos apribojimus, dalis jaunų šeimų, kurios šiandien gali įsigyti būstą, vėliau to padaryti negalės, nes bankai suteiks daug mažesnę paskolą. Be to, perėjus prie 30 metų laikotarpio, mėnesinės įmokos anuiteto principu padidės maždaug 40 eurų per mėnesį. Tai irgi daug, ypač jaunoms šeimoms, kurios nori gyventi, turėti savo būstą“, – kalba A. Avulis. O teigiamas taisyklėse numatytas dalykas, sutinka jis, yra ir dabar bankų atliekamas testavimas nuo 4 proc. iki 8 proc.: „8 proc. mums atrodo tikrai pertekliniai, nes tokių palūkanų istoriškai neteko matyti, o su 5 proc. testuoti tikrai verta ir, manau, kad bankai dabar tai ir daro.“ Nesutampa ES ir Lietuvos kryptys Paklaustas, kam reikia keisti taisykles, S. Krėpšta sako, kad Lietuvos bankas žiūri į labai tolimą ateitį ir nori išvengti problemų, kurios atsirastų, jei palūkanos išaugtų: „Vidutinė paskola yra 20 metų, o kai kurie žmonės renkasi dar ilgesnį laikotarpį. Manome, kad šiuo metu, kai palūkanos tokios žemos, pats laikas įdiegti tam tikrus papildomus saugiklius, kad asmenys, paėmę paskolą su tokiomis mažomis palūkanomis, po tam tikro laikotarpio, kai palūkanos užaugs, būtų pajėgūs atsiskaityti su bankais ir nekiltų jokių problemų.“ Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas pastebi, kad Lietuvoje atsakingas skolinimasis iš esmės yra siejamas su griežtesniu klientų vertinimu. Tačiau, remiantis ekonominiais dėsniais, kuo paslauga griežčiau reguliuojama, tuo ją sunkiau gauti. Taigi, pabrėžia V. Žukauskas, pagrindinis tokių taisyklių minusas tas, kad galimybė gyventojams gauti paskolą bet kokiu atveju turės kažkiek sumažėti, o pagrindinis diskusijų klausimas – kiek ji sumažės. „Įdomi paralelė ta, kad mes paprastai reguliuojame paslaugą siekdami apginti vartotojų interesus. Sakoma, kad gal vartotojas per daug prisiskolins, o tai – prieš jo interesus. Bet reikia prisiminti, kad galimybė pasiskolinti (pats paslaugos egzistavimas) irgi yra vartotojo interesas, todėl svarbu neperlenkti su griežtumu“, – primena ekspertas. Kita vertus, pastebi jis, šiuo metu pagrindinis Europos Sąjungos pinigų politikos organas – Europos centrinis bankas – labai skatina skolintis, nes nori įplieksti infliaciją ir pagyvinti ekonomiką, o pas mus norima reguliuoti ir dar labiau sugriežtinti atsakingo skolinimosi standartus. Taigi ES ir Lietuvos kryptys nesutampa. NT rinkos lauktų dar blogesnės dienos Dar vienas neigiamas aspektas, mano V. Žukauskas, – apribojus žmonių galimybes skolintis, sumažėtų ir nekilnojamojo turto paklausa, nes didžioji dalis žmonių būstą perka iš skolintų lėšų. Tam pritaria ir A. Avulis – nekilnojamojo turto rinkoje, kuri ir dabar nėra aktyvi, įvyktų dar didesnis atoslūgis: „Akivaizdu, kad mes prarastume dalį klientų. Ir, įvedus šias taisykles, tiems, kas investuoja į nekilnojamąjį turtą, stato namus, prasidėtų dar juodesnės dienos.“ Beje, pastebi A. Avulis, jei dalis žmonių nebeįpirks naujos statybos būstų, gali išaugti senos statybos būstų kainos. „Žmogus norėtų naujos statybos būsto, nes jis ir perspektyvesnis, ir energetiškai efektyvesnis, ir mažiau komunalinių išlaidų. Jei žmogus jo negali nusipirkti, turi nuomotis, kas yra visai neracionalu, nes praktiškai apie pusę pajamų tenka atiduoti už nuomą. Tada belieka pirkti senesnį, neefektyvų būstą. Taigi, jei kils tokių būstų poreikis, gali būti, kad kainos padidės, nors tai prieštarauja logikai“, – pabrėžia Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys. delfi

Partneriai

capital butai vilniuje butu nuoma vilniuje namai vilniuje sklypai vilniuje.png patalposvilniuje i love loft linija