Naujienos

ikona

Bankai: prašymų dėl atidėjimo mažėja, būsto paskolų paklausa stabilizuojasi

2020-05-21

Bankai: prašymų dėl atidėjimo mažėja, būsto paskolų paklausa stabilizuojasi   2020-05-13 11:28 Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, būsto paskolų paklausa pamažu stabilizuojasi. COVID-19 pandemijos sąlygomis jai ženkliai sumažėjus, šiuo metu naujų gyventojų užklausų sulaukiama vidutiniškai dukart daugiau nei kovo viduryje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad apibendrinti COVID-19 nulemtą poveikį būsto kreditavimui būtų per anksti, nes situacija nuolat keičiasi ir, vertinant klientų paraiškas, šiuo metu tebėra labai reikšmingos išorinės aplinkybės. Šalyje veikiantys bankai atsakingai įvertino neįprastą situaciją ir padėjo žmonėms tvarkytis su finansiniais iššūkiais. Nors pastebime, kad šiuo metu gyventojai į ateitį jau žvelgia optimistiškiau, nereikia pamiršti, kad dėl COVID-19 susiklosčiusi situacija vis dar nepasibaigusi, o ekonomikos padėtis nėra stabilizavusis. Svarstydami naujas paraiškas, bankai privalo atidžiai vertinti visas rizikas. Gyventojams patariame elgtis itin apdairiai ir prieš skolinantis gerai pasverti galimybes grąžinti paskolą“, – asociacijos pranešime cituojamas Mantas Zalatorius, LBA prezidentas   Būsto paskolų išdavimas nuo kovo vidurio, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, buvo sumažėjęs vidutiniškai trečdaliu, o naujų paraiškų skaičius – dar labiau. Sumenkus gyventojų pajamoms, dalis paskolų turėtojų susidūrė su sunkumais grąžinti paskolas. Tad, prasidėjus karantinui, šalyje veikiantys bankai vieningai sutarė dėl galimybės iki vienerių metų atidėti to pageidaujantiems būsto paskolų įmokas, nekeičiant sutarčių sąlygų ir palūkanų. Nuo kovo vidurio iki dabar bankai žmonėms atidėjo daugiau kaip 200 mln. eurų vertės būsto paskolų grąžinimą. Didžiausio susidomėjimo šia galimybe sulaukta kovą ir balandį. Šiuo metu užklausų dėl mokėjimų atidėjimo nuolat mažėja, tuo metu naujų paraiškų būsto paskoloms skaičius auga. LBA duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį apie pusę visų būsto paskolų suteikta Vilniuje, apie ketvirtadalį – Kaune, likusi dalis tenka Klaipėdai ir kitiems šalies miestams. Dažniausiai skolinamasi pirmajam būstui. LBA primena, kad reikalavimai norintiems gauti būsto paskolą nesikeičia. Šalies bankai privalo teikti būsto paskolas vadovaudamiesi Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatais. Pagal juos būsto paskolai grąžinti turi būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. visų tvarių asmens ar šeimos pajamų, o finansuojama suma pagrindiniam būstui įsigyti siekia iki 85 proc. turto vertės. Todėl kiekvieno kliento individuali situacija vertinama pirmiausia atsižvelgiant į pajamų tvarumą. Rizikingų sričių ar profesijų sąrašų nėra, juolab kad net tos pačios specialybės atstovų, dirbančių skirtingų sektorių įmonėse, bei jų šeimų narių situacijos gali skirtis. Palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos tiek anksčiau, tiek dabar nustatomos individualiai, atsižvelgus į daugelį kriterijų: prašomos paskolos dydį ir grąžinimo terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, pasirinktą būstą, situaciją paskolų rinkoje, sąlygas finansų rinkose ir bankų finansavimosi sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje.  ŽYMĖS  Koronavirusas (COVID-19), Karantinas, Būsto paskolos  

ikona

Ekspertai įvertino koronaviruso papurtytą NT rinką.

2020-04-22

  Ekspertai įvertino koronaviruso papurtytą NT rinką: labiausiai apsimokės pirkti vasarą, po to kainos gali kilti Dėl karantino ir koronaviruso nulemto neapibrėžtumo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, būstų kainos pirminėje rinkoje trumpam turėtų šiek tiek kristi, tačiau po šio smukimo jos gali šoktelėti į viršų. Taip tvirtina ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, labiausiai tikėtina, kad kainos smuktelės vasarą ir rudens pradžioje, o kopti į viršų pradės jau kitąmet. Kiek kitokios pozicijos laikosi „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Šarūnas Tarutis. Jis atkreipė dėmesį, kad galutinei būsto kainai didelę įtaką darbo statybų kaina, kuri pastaruoju metu dėl susiklosčiusių aplinkybių neatpigo ir net kaip tik gali išaugti. „Būsto kainą vertiname ne tik per pardavimo pirkėjui, bet ir būsto statybos kaina. Nemaža darbo jėgos dalis būdavo baltarusiai, ukrainiečiai, kurie dėl vienokių ar kitokių aplinkybių išvažiavo, taigi darbuotojų trumpuoju laikotarpiu pradeda trūkti“, – atkreipė dėmesį Š. Tarutis. Kita aplinkybė, anot jo, lemianti būsto kaina – tiekimo grandinėje. Joje, eksperto tvirtinimu, logistikos kaštai dėl karantino ir koronaviruso šiandien yra didesni. „Jeigu vyrauja nuomonė, kad statybos kainos drastiškai nukrito, nes visiems yra blogai ir krizė, tai šiandien tikrai nematome, kad pigiau statydami galėtume žmogui pigiau parduoti“, – tvirtino Š. Tarutis. Parduoti už mažiau būtina ne visiems Jis taip pat akcentavo, kad iki karantino vystytojai turėjo neblogus pardavimus – būstų buvo parduodama daugiau, nei planuota, todėl dabar kai kurie vystytojai gali nuspręsti tiesiog palaukti. „Kiekvienas vystytojas įvertins. Jeigu jo verslo planas rodo, kad jam užtenka parduoti mažiau, tai jam tikriausiai bus geriau per mėnesį parduoti tris butus už „X“ kainą negu septynis butus per mėnesį už „X“ atėmus „Y“ procentų kainą“, – teigė Š. Tarutis. Jis taip pat pridūrė, kad kai kurie mažieji vystytojai, kurie rinkoje sudaro apie pusę visų dalyvių, norėdami parduoti turimus būstus ir išlikti konkurencingi, gali mažinti kainas. „Tam tikras kainų nuokrypis bus. Bet gali būti ir paradoksų – pirkdamas būstą pigiau jį nusipirks stipriai brangiau. Tokį ne vieną atvejį turėjome aną ciklą – perkant iš silpnesnio vystytojo, jis vis dėlto galiausiai nesugeba iki gali įvykdyti savo įsipareigojimų ir kažkurioje stadijoje „užlūžo“, – pastebėjo Š. Tarutis. Apibendrindamas Š. Tarutis pabrėžia – kol kas kalbėjimas apie NT rinkos kainas labiau primena spėliones, nes rinka tiesiog laukia, kas nutiks toliau. Kaina priklausys nuo scenarijaus: „V“, „U“ ar „L“ „Luminor“ banko Lietuvoje vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentuoja, kad NT rinkos kainos yra labai inertiškos. Jis primena – siaučiant SARS virusui, Honkonge NT rinkos kainos net nespėjo nukristi, kai buvo paskelbta, kad viruso epidemija yra pasibaigusi. „Honkongas tada nuo vasario iki birželio visiškai susitvarkė. Birželio 23 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad Honkongas yra visiškai švarus. Išėjo taip, kad kainos pakrito maždaug iki 5 proc., iki 10 proc. įvairiuose segmentuose, o kitais metais tas kilimas buvo milžiniškas“, – tvirtina Ž. Mauricas. Jo aiškinimu, tokiam kilimui įtakos turėjo epidemijos metu panaudotos ekonomikos skatinimo priemonės. Kaip sako Ž. Mauricas, matydami, kad NT rinkoje kainos beveik nekrito, ir tikėdamiesi, kad kainos turėtų augti, žmonės ėmė masiškai pirkti būstus. Toks staigus kritimas ir kilimas vadinamas „V“ formos scenarijumi. Tai – optimistinis scenarijus: Lietuvos užsienio paklausa susitrauks apie 3,4–5proc., jeigu skatinimo priemonės bus greitos ir pakankamos apimties. Pagal šią raidos kreivę NT rinka 2018–2019 m. vidutinius rezultatus pasiektų dar šiemet, o kitąmet – aplenktų ir įtvirtintų tolimesnį augimą. Anot Ž. Maurico, staigios „V“ formos recesijos scenarijus išsipildytų, jei pavyktų galutinai įveikti pandemiją iki birželio ir būtų išsaugota dauguma darbo vietų. Tačiau vertinant pastarųjų savaičių duomenis, tokia tikimybė mažėja. Šiuo metu labiau tikėtina, kad stebėsime ne tokius staigius pokyčius ir kitimo kreivė primins „U“ raidę. Tuo tarpu naujo būsto pardavimai pagal tokį scenarijų ankstesnių metų rezultatus pasivytų kitų metų pirmoje pusėje ir šį lygį išlaikytų dar kurį laiką. „Tikėtina, kad vis dėlto sulauksime to laikotarpio – truputį didesnio kainos pasikoregavimo. Tai kaip su „OPEC“ – jie bando palaikyti naftos kainą, bet matome, kad tai nelabai pavyksta, nes vis tiek pas kažką arba per silpni nervai, arba per silpni finansai. Tai, jeigu silpni ir nervai, ir finansai, spaudžiamas panikos mygtukas ir tada pasirenkama parduoti pigiau 10 ar 20 proc., bet išeiti iš tos rinkos“, – paaiškina Ž. Mauricas. „Apie pusė rinkos vystytojų yra tie smulkieji vystytojai, kurie dažniausiai neturi nei tos kantrybės laukti, nei tų finansinių rezervų. Tai iš tikrųjų ta rinką turi potencialo, yra didesnė tikimybė, kad ji gali pasikoreguoti“, – priduria Ž. Mauricas. Kainų šoktelėjimui įtakos turės ekonomikos skatinimo priemonės Jis atkreipia dėmesį, kad susidarius vadinamajam „U“ scenarijui, kitais metais situacija gali būti atvirkštinė ir ekonomika augs 6–7 proc. Todėl galiausiai gali būti jaučiamas pasiūlos trūkumas. „Jeigu pasiūla gerokai išaugs, tai ir tos kainos gali gerokai šoktelėti. Šis scenarijus gana tikėtinas“, – teigia Ž. Mauricas. Apibendrindamas jis nurodo, kad kainų kritimo labiausiai derėtų tikėtis vasarą ar rudens pradžioje, tačiau jau kitais metais, tikėtina, kainos kils. Jeigu vis dėlto ekonominės paskatos priemonės nepagelbės ir ekonomika taip greitai neatsistatytis, ekonominė kreivė primins „L“ raidę. Tai reiškia, kad NT rinkoje tiek pasiūla, tiek paklausa išliks nedidelė, gyventojai labiau dairysis į antrinę būstų rinką. „Gali būti visko, bet, jeigu matysime, kad situacija gerėja (...) tai reikėtų pasiruošti dviem dalykams. Pirmiausia – ženklesniam kainų kritimui, ypač tuo neapibrėžtumo laikotarpiu, vasarą, gal rudens pradžioje, bet taip pat turėti omenyje, kad didelė taip pat tikimybė yra, kad kitais metais tas kainų kilimas gali būti gana ženklus“, – sako Ž. Mauricas. Jo aiškinimu, tam bene didžiausios įtakos turės dabar taikomos ekonomikos skatinimo priemonės, kurios išliks ir poveikį darys net ir pandemijai pasibaigus. Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt 2020.04.20  

ikona

Kas lemia skirtingą NT ir statybos bendrovių elgseną karantino metu?

2020-04-16

COVID-19 kiekvieną dieną paveikia vis daugiau žmonių, todėl įmonių nepaprastųjų situacijų planavimas ir greitas reagavimas į besikeičiančias aplinkybės yra labai svarbus. Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos bendrovės jau pirmomis karantino dienomis pajautė ekonominius ir kasdienės veiklos pokyčius, tačiau į juos reagavo skirtingai. Stambius rinkos žaidėjus gelbės ilgalaikių investicijų strategija Nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Vesta“ vadovas Evaldas Savickis portalui SA.lt tvirtina, jog NT ir statybos sektorių atstovų elgsena šiomis neįprastomis aplinkybėmis yra labai skirtinga. Anot jo, tai lemia skirtingi verslo modeliai, taip pat skiriasi ir vystomų ar valdomų pastatų tipai. „NT vystytojai, kurie paprastai plėtoja administracinės paskirties pastatus su tikslu pastačius iš karto išnuomoti ir greitu metu parduoti kitai NT įmonei, jau pirmomis pandemijos dienomis nusprendė peržiūrėti tolimesnius planus ir netgi laikinai pristabdė vystymo darbus. Žinoma, projektų, kurie yra statybų finiše ar kurių projektavimo darbai į pabaigą ir statybų leidimai jau ranka pasiekiami, yra tęsiami. Tačiau nauji projektai, kurie yra projektinių pasiūlymų, techninio projekto ar statybų pradžioje, yra laikinai stabdomi. Pagrindinė to priežastis – visi projektai yra vystomi spekuliatyviai, t.y. neturint nuomininkų ir tikintis, kad jų atsiras statybų eigoje. NT vystytojai stebi esamą situaciją ir mato, kad vis daugiau nuomininkų esamuose biurų pastatuose pagrįstai (ir nebūtinai) prašo nuomos terminų nukėlimo, sumažina plėtros planus ar atsisako didesnių patalpų nuomai. Vystytojai, kurie komercinį objektą vysto sau – jį valdo dešimt metų ir daugiau, linkę planų nekeisti ir esamus vystomus objektus, nesvarbu kokioje vystymo stadijoje yra, tęsia. Jie yra mažiau jautrūs nuomininkų elgsenai šių dienų kontekste, nes jų verslo modelis paremtas ilgalaikėmis investicijomis ir ekonomine grąža“, – teigia E. Savickis. Jo manymu, stipriausią karantino pasekmių smūgį NT rinkoje pajus trumpalaikę biurų patalpų (angl. co-working) nuomą siūlančios įmonės. Kol vieni rinkos dalyviai bus priversti pasitraukti arba susitraukti, neabejojama, jog kita dalis mėgins „iššauti“ į priekį. Pašnekovas įžvelgė, kurios NT vystymo bendrovės gali mėginti iš šios situacijos išpešti naudos. „Galima spėti, kad naujų administracinės paskirties komercinių pastatų, kurie buvo tik idėjose ir pasirengimo stadijose, vystymas bus atidėtas kuriam laikui, kai bus aiškesnė situacija su potencialiais nuomininkais ar bankų veiksmais. NT vystytojai biurų paskirties pastatus, kurių projektavimas yra ties finišo tiesiąja ar statybų leidimas jau gautas ir jau užsitikrinę finansavimą, tikėtina, bandys iš šiandieninės situacijos išpešti naudos, t.y. mėgins persiderėti statybų kainas su statybų rangos kompanijomis“, – spėja E. Savickis. Koks pasaulis bus po pandemijos? Žiniasklaidoje jau kalbama, kad pasibaigus pandemijai pasaulis nebegrįš į tokias pačias vėžes. Neabejojama, jog žymiai daugiau bus dėmesio bus skiriama saugumui ir sveikatos apsaugai. E. Savickio manymu, projektuojant naujus pastatus, tvarumo ir socialiniai aspektai taps dar svarbesni. „Kriterijai, susiję su žmogaus sveikata, įgaus dar didesnę prasmę projektuojant naujus ar valdant jau egzistuojančius biurų pastatus. Patalpas nuomojančios įmonės, pasibaigus pandemijai, tikėtina, norės greičiau grįžti į įprastą darbo rėžimą, didesnį dėmesį skirs darbuotojų saugumui, sveikai ir produktyviai darbo aplinkai. Todėl pastatų savininkai jaus didesnį spaudimą pagerinant darbo patalpų kokybę: geresnis apšvietimas, komfortiškesnė akustika, sveikesnis oras ir pan. Finansiniai bei aplinkosauginiai tvaraus pastato aspektai, tame tarpe pastatų sertifikavimai (BREEAM, LEED, WELL), taip pat taps labai svarbūs pritraukiant investuotojus. Istorija patvirtina, kad paskutinės recesijos metu 2009 m., rinkoje išliko socialiai atsakingos ir tvarios įmonės, kurios taikė gerosios praktikos ESG principus. Jau dabar jaučiamas didelis spaudimas iš EBRD ar European Investment Bank, kurie investuoja į naujai vystomą komercinės paskirties pastato statybą ar įsigijimą, diegti tvarumo strategijas, apimančias energijų taupymą, atliekų valdymą, žaliosios energijos naudojimą, taršos mažinimą. Tokių priemonių gali pradėti imtis ir Lietuvoje veikiantys bankai, kurie dar kruopščiau atrinkinės investicinius projektus, formuojant ir duodant paskolas“, – tvirtina E. Savickis. Jis pridėjo, jog jau dabar iš partnerių Skandinavijos šalyse pastebi didesnį susidomėjimą statybinių medžiagų sertifikavimu, todėl šiuo metu siekiama Lietuvos ir užsienio statybinių medžiagų gamintojams siūlyti EPD (Enviornmental Product Declaration) sertifikavimą, parodantį, kokį neigiamą poveikį aplinkai sukuria gamyboje naudojamos medžiagos. Anot E. Savickio, šios deklaracijos yra labai skatinamos BREEAM ar LEED sertifikavimo sistemų ir už jas suteikiami kreditai sertifikuojant pastatus.   SA.LT

ikona

1 kambario buto nuomai reikėtų 200-300 Eur, 2 kambarių – nuo 400 Eur mėnesiui

2020-02-25

Didmiesčiuose nuomojamų butų pasiūlos kainos šią vasarą yra didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Remiantis lankomiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenimis, už vieno kambario buto nuomą didžiuosiuose miestuose tektų mokėti apie 200-300 eurų per mėnesį, už dviejų kambarių – apie 400 eurų Kaune ir Klaipėdoje, daugiau – sostinėje. Pasiūlos kainų pokytis Aruodas.lt statistika atskleidžia, kad šių metų birželio-liepos mėnesiais už buto nuomą Vilniuje tikimasi gauti vidutiniškai 10 proc. didesnę sumą nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Kaune ir Klaipėdoje pokytis mažesnis – per metus butų nuomos pasiūlos kaina padidėjo atitinkamai 5 ir 3 proc.   Birželio-liepos mėnesiais Vilniuje buto nuomos vidutinė siūloma kaina siekė apie 10,3, Kaune – apie 7,7, Klaipėdoje – vidutiniškai 6,5 eurų už kvadratinį metrą. Pernai birželio-liepos mėnesiais siūlomos butų nuomos vidutinės kainos atitinkamai buvo 9,3 eurų už kvadratinį metrą Vilniuje, 7,3 eurų už kvadratinį metrą – Kaune, 6,3 eurų už kvadratinį metrą – Klaipėdoje.   Butų pasiūla ir kainos šiuo metu Iš didmiesčių vidutinės butų nuomos pasiūlos kainos šiuo metu didžiausios Vilniuje, antroje vietoje – Kaune, trečioje – Klaipėdoje. Vidutinė 1 kambario buto nuomos pasiūlos kaina Vilniuje šiuo metu siekia 300-330 eurų mėnesiui, 2 kambarių buto – 500-530 eurų mėnesiui. Pasiūlos kaina pateikta, neatsižvelgiant į konkrečią vietą mieste, pastato statybos metus, būsto ypatymus, įrengimą ar kitus parametrus. Kaune už 1 kambario butą šiuo metu vidutiniškai prašoma 290 eurų per mėnesį, už 2 kambarių butą – 420 eurų. Klaipėdoje už 1 kambario butą tektų mokėti vidutiniškai 200 eurų per mėnesį, už 2 kambarių butą – 380-400 eurų mėnesiui. Netrūksta ir kambarių nuomos pasiūlymų – tokiais atvejais išnuomojamas visas butas ir ieškoma asmenų, norinčių kartu nuomotis atskirus kambarius, arba nuomojamas kambarys, bute gyvenant ir šeimininkams. Vilniuje ir Klaipėdoje kambarių nuomos pasiūlymų galima rasti maždaug nuo 70 eurų, Kaune – nuo 50 eurų mėnesiui. Vidutinė siūloma kambario nuomos kaina perkopia 100 Eur mėnesiui sumą ir gali būti didesnė. Butų nuomos pasiūlos kainos skiriasi pagal buto lokaciją. Žemiau pateikiama lankomiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistika apie liepos mėnesį siūlomas vidutines butų nuomos kainas (Eur/mėn.), įvertinus kambarių skaičių ir mikrorajoną. Vilnius Nuomos pasiūlos kaina pagal kambarių skaičių ir mikrorajoną Butas 1 kambario ir 2 kambarių Antakalnis 240 ,430 Baltupiai 350, 430 Žvėrynas 360 ,580 Naujamiestis 320, 560 Senamiestis 430, 720 Šnipiškės 360, 585 Užupis 460, 580 Karoliniškės 280 ,360 Fabijoniškės 310 ,420 Justiniškės 300, 420 Pilaitė 320 ,400 Naujininkai 270 ,480 Šiaurės miestelis 350, 480 Lazdynai 300, 380 Jeruzalė 330, 420 Pašilaičiai 320 ,410 Žirmūnai 320, 430 Šeškinė 250 ,340 Viršuliškės 320, 400 Santariškės n/d 420 Šaltinis: Aruodas.lt  

ikona

2019 metų registrų duomenys: augantis NT sandorių skaičius ir ryškėjančios investicijų kryptys

2020-02-25

Pasibaigę 2019 metai ir per juos į registrus patekę duomenys jau leidžia vertinti nekilnojamojo turto (NT) rinką, verslo aplinkos ir demografines tendencijas.   „Šiandien jau drąsiai galime teigti, kad NT sandorių rinka 2019 metais pademonstravo išskirtinius ir seniai matytus skaičius. Įregistruotų butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų sandorių skaičius praėjusiais metais buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį, tačiau prieš krizę fiksuoti rekordai pernai nebuvo pagerinti. Įregistruoti butų pardavimai šalies didmiesčiuose taip pat pasiekė dešimtmetį nematytas aukštumas“, – apibendrindamas NT sandorių rinkos duomenis kalba Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.   Visoje Lietuvoje 2019 metais įregistruota per 134 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų, arba 7 proc. daugiau nei 2018 metais (125 tūkst.). Daugiau kaip pusę visų perleistų NT objektų, kaip įprasta, sudarė žemės sklypai – pernai įregistruoti viso 67,3 tūkst. sklypų savininkų pasikeitimai, arba 9 proc. daugiau nei užpernai (61,8 tūkst. sklypų).   Butų sandorių rinka metus baigė pakiliai – paskutinįjį metų ketvirtį fiksuoti įregistruotų butų kiekiai kilstelėjo ir bendrą metinį rezultatą. Visoje šalyje 2019 metais įregistruota 35,8 tūkst. butų sandorių - 5 proc. daugiau nei 2018 metais (34,2 tūkst.). Vien per gruodį įregistruota per 3 tūkst. butų savininkų pasikeitimų – 13 proc. daugiau nei 2018 metų paskutinįjį mėnesį.   Penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose butų pardavimo augimo tempai buvo spartesni nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. Vilniuje per praėjusius metus įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų – 9 proc. daugiau nei 2018 metais, Kaune – 5,2 tūkst. (7 proc. daugiau), Klaipėdoje – 3,2 tūkst. (6 proc. daugiau), Šiauliuose – 1,6 tūkst. (9 proc. daugiau), Panevėžyje – 1,2 tūkst. (8 proc. daugiau).   „Visus praėjusius metus stebėjome pakankamai didelį gyventojų norą investuoti į būstą. Šios investicijos dažniausiai nukreipiamos į patraukliausias rinkas – trijuose didžiausiuose šalies miestuose kas penktas per 2019 m. įsigytas butas, mūsų vertinimu, galėtų būti priskiriamas investiciniam, t.y. tokiam, kurį įsigijo gyvenimui būstą jau turintys pirkėjai. Analizuodami tipinius tokių investicinių butų pirkėjus pamatėme, kad dažniausiai juos perka vaikų turinčios šeimos“, – pastebi P. Rudzkis.   Praėjusiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 12 tūkst. individualių gyvenamųjų namų – 8 proc. daugiau nei užpernai (11 tūkst.), o vien tik paskutinįjį 2019-ųjų mėnesį – 920 (2018 m. gruodį – 890).   Juridinių asmenų registrą pernai papildė beveik 13 tūkst. naujų juridinių asmenų – 8 proc. daugiau nei jų įregistruota per 2018 metus. Labiausiai per metus išaugo naujai įsteigtų mažųjų bendrijų, taip pat augo naujų viešųjų įstaigų ir asociacijų steigimas. Per metus taip pat buvo išregistruota beveik 4,5 tūkst. juridinių asmenų (6 proc. mažiau nei 2018 metais): daugiausiai uždarųjų akcinių bendrovių (2,4 tūkst.) ir individualių įmonių (1,2 tūkst.).   Naujausi Gyventojų registro duomenys rodo, kad šalyje savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius beveik nemažėjo, nors ankstesniais metais buvo stebimos neigiamos demografinės tendencijos. Viso šių metų sausio 1 d. savo gyvenamąją vietą vienoje iš šalies savivaldybių buvo deklaravę beveik 3,03 mln. žmonių.   Registrų centras yra pirminis duomenų šaltinis, galintis pateikti objektyvią ir aktualią informaciją apie šalies NT tendencijas, verslo aplinką. Tiriant Lietuvos NT rinkos aktyvumą, apibendrinami NT sandorių duomenys, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.   Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).   Šaltinis: VĮ Registrų centras  

ikona

Butų kainos – ko tikėtis artimiausią pusmetį?

2018-12-04

Butų kainos – ko tikėtis artimiausią pusmetį? Nekilnojamojo turto brokeriams šiuo metu jau greičiausiai įskaudo galvą nuo klausimų: „Ar formuojasi nekilnojamojo turto burbulas?“ Tokių klausimų kyla įvertinus statistiką: lankomiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenimis nuo 2015-ųjų metų rugsėjo, vidutinė būsto kvadratinio metro kaina sostinėje augo vidutiniškai po 100 eurų už kvadratinį metrą kasmet. Kiek lėtesniu tempu būstai taip pat brangsta ir Kaune bei Klaipėdoje. Tad pirkti ar laukti? 2015-ųjų rugsėjį vidutinė buto kvadratinio metro kaina Vilniuje buvo 1542 eurai. Lygiai po metų – jau 1678 eurai. Kai kuriais mėnesiais kainos kilo apie 20 eurų už kvadratinį metrą per mėnesį, kas vidutinio dydžio 50-ies kvadratinių metrų būstui sudarytų apie 1000 eurų brangimą. Prieš metus, 2017-aisiais, vieną kvadratinį metrą Vilniuje buvo galima įpirkti už vidutiniškai 1782 eurus, o šiemet rugsėjį – už 1826 eurus. Aruodas.lt sukaupta statistika rodo, jog kainos augimo „apsukos“ lėtėja, tačiau aplinkoje jau girdisi nuomonių, kad šiuo metu pirkti būstą yra pernelyg brangu. Per trejus metus kainos sostinėje užaugo beveik penktadaliu (18 %), dar sparčiau jos šoktelėjo Kaune (37 %). 2015-aisiais čia vieną kvadratinį metrą buvo galima nusipirkti praktiškai dvigubai pigiau, nei sostinėje (vidutinė kaina rugsėjo mėnesį – 813 eurų). Rugsėjo mėn. vidutinė  buto kvadratinio metro pasiūlos kaina Kaune buvo 1114 eurų. Lėčiausiai kainos augo Klaipėdoje – dešimtadaliu nuo 1061 euro už kvadratinį metrą 2015-ųjų rugsėjį iki 1168 eurų šiemet tą patį mėnesį. Pasidomėjome, ką apie tokias tendencijas mano nekilnojamojo turto brokeriai?   Naujas būstas – nauji ir kaimynai Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebėjo, kad iki šiol galėjome (ir vis dar galime) mėgautis rekordiškai žemomis paskolų palūkanomis, tačiau stambūs bankai ir analitikai jau kalba apie jų kilimą.  „Kai paskolos įmoka mažesnė nei analogiško būsto mėnesio nuomos kaina, žinoma, kad dauguma ryžtasi imti kreditą ir įsigyti nuosavą būstą. Toje pigių pinigų rinkoje pirkimų ir pardavimų buvo daug, tad ir statytojai nesnaudė: pradėti statyti kokybiškesni būstai (A energinės klasės), dedami šiltesni langai, fasadai, būstai statomi brangesniuose rajonuose. Todėl sakyčiau, kad ne tik išbrango tas pats kvadratinis metras, tačiau ir išaugo būstų kokybė, jų vietos vertė“, – svarstė M.Čiulada. Kokių naujos statybos butų šiuo metu siūloma, galite matyti pagal šią nuorodą. Nekilnojamojo turto brokeris taip pat pastebėjo, jog dėl aukščiau minėtų priežasčių vis labiau išsiskiria naujo ir seno būsto kainos. „Visi pamiršta dar vieną svarbų aspektą be mažesnių mokesčių. Pirkdamas naują būstą tu gauni „naujus“ kaimynus: jaunus, mokius. Tai vis tik lemia gyvenimo kokybę. Sename daugiabutyje dažniausiai jaunas, aktyvus miestietis, siekiantis kažką sutvarkyti, susiduria su gyventojų pasipriešinimu: „Ne, gerai, kaip yra. Nenoriu. Nereikia. Netrukdykite manęs.“  Yra dalykų, kuriuos pavyktų sutvarkyti tiesiog vieną dieną visiems susiėjus į talką – tai lengviau įgyvendinti naujuose projektuose“, – pastebi pašnekovas. Kita vertus, nauji projektai turi ir minusų: infrastruktūra, vaikų darželiai vis dar yra likusi senuosiuose rajonuose, todėl vaikus tenka vežti būtent ten. Brangu? Na, taip, brangu Paklaustas apie aukštas nekilnojamojo turto kainas, M.Čiulada juokauja: „Dirbu nekilnojamojo turto srityje 17 metų ir dar niekad niekas nepasakė, kad, žinote, visai pigiai kainuoja būstai šiuo metu. Visada buvo brangu.“ Vis dėlto nekilnojamasis turtas labai glaudžiai susijęs tiek su pinigų infliacija, tiek su ekonomikos ciklais ir tendencijomis.  „Brangu? Brangu. Bet visi perka. Padūsauja ir netikėtai nusiperka kažką prabangaus, didelio. Per krizę kainos nukrito apie 40 proc. Bet buvo besidairančių į Rygą, kur nukrito perpus ir laukiančių, „kur dar tie 10 proc. nuo kainos?“. Pagalvokite apie mūsų pajamų lygį – jis dar niekada nėra buvęs toks aukštas ir nuolat auga“, – atkreipia dėmesį M.Čiulada. Pašnekovo teigimu, niekas dirbtinai nekelia kainų: jei parduoda – gerai, neparduoda – nuleidžia kainą 5 proc. ir laukia naujų pirkėjų. „Buvo metas, kai dar statytojas tik pradeda kasti duobę, o jau pusė butų – parduota. Tuomet sakyčiau, arba kažkas blogai su kaina, rinka „nesveika“. Dabar, sakyčiau, situacija yra „sveika“: iki namo užbaigimo didžioji dauguma butų yra parduodami. Pastatytuose objektuose nėra daug neparduotų butų“, – sako M.Čiulada.   Derėtis šiuo metu galima tik dėl „vaizdo į konteinerį“ Kalbėdamas apie butus, kurie visuose objektuose lieka paskutiniai, M.Čiulada akcentuoja, kad praktiškai kiekviename projekte bent vienas butas turi „vaizdą į konteinerį“. Bent vienas yra nepatogaus suplanavimo, turi ilgą koridorių ar kitą sunkiai panaudojamą erdvę. „Taip, šie butai užsibūna. Tuomet vienintelis derybinis argumentas lieka kaina. Pirkėjui „nenupieši“ gražaus vaizdo. Tokiuose butuose galima derėtis, nes pirkėjas perka tokį „netobulą“ butą, daro kompromisą, tačiau tuomet turi būti pasiektas tinkamas kainos ir kokybės santykis“, – sako nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ atstovas. Dėl šios priežasties dalis butų parduodama dar nepastačius namo: kai kurie skuba „išsižvejoti“ geriausią vaizdą, suplanavimą, langų kryptį. Jie taip pat savotiškai rizikuoja, nes perka didžiulį pirkinį jo nematę, „nepačiupinėję“, pasikliaudami architektų vizualizacijomis. Aruodas.lt apklausos duomenimis, būstas dažniausiai išsirenkamas atsižvelgus į jo kainą (93 proc. respondentų), antroje vietoje rikiuojasi vieta (83 proc. respondentų), trečioje – statybos kokybė (79 proc.) „Sakyčiau, kad labiausiai nulemia kainos ir kokybės santykis. Nes jei tikėtume, kad pirkėjams aktualiausia kaina, tuomet pardavimais ir statybomis turėtų pirmauti Perkūnkiemis“, – šypsosi M.Čiulada. Vis tik pirkėjai pasveria kitus privalumus. 64 proc. Aruodas.lt apklausoje dalyvavusių respondentų itin svarbus susisiekimas, 38 proc. – aplink esanti infrastruktūra. Kadangi būstas – itin brangus pirkinys ir dažniausiai – įsipareigojimas didesnei pusei gyvenimo, pašnekovo teigimu, dalis jaunų žmonių renkasi išperkamosios nuomos paslaugą vien tam, kad galėtų pajusti būstą, jo kokybę, ar nuo tos konkrečios miesto vietos patogus susisiekimas, ar toks suplanavimas patenkina visus šeimos poreikius.   Kainas keliame...patys? Kodėl didmiesčiai orientuojasi į mažos kvadratūros (apie 40 m²) butus? „Statytojai – verslūs žmonės. Jie pastebi, kad vieno kvadratinio metro kaina tuo didesnė, kuo mažesnis nekilnojamojo turto objektas. Ta tendencija tikrai pastebima ir Kaune. Didelių butų kvadrato kaina gal ir patrauklesnė, bet... žmonės jų tiesiog neįperka. Todėl statomi maži butai ir jie sėkmingai parduodami. Žmones perka ir talpinasi į tą mažą kvadratūrą“, – sako M.Navikas. Jauni pirkėjai ir šiemet pakankamai aktyviai ieško būsto. Dėl šios priežasties nusiderėti dėl mažos kvadratūros būsto kainos – labai sudėtinga. „Derėtis galima tuomet, kai objektas nelikvidus. Tai jei matai sieną už 5 metrų nuo lango – bandyk. Kita vertus, tokiais atvejais kaina automatiškai yra mažesnė, statytojai nėra kvaili ir iš karto formuoja tokiam objektui kitokią kainoradą. Kai objektas geras – nėra kaip derėtis: jei norite nusiderėti – tiesiog nepirkite“, – juokiasi M.Navikas. Jis pripažįsta, kad šiuo metu nekilnojamojo turto kainos Kaune iš tiesų nėra mažos, tačiau tam įtakos turėjo ir dvigubai išaugusi būsto nuomos kaina. „Investuotojai, turintys pinigų... tiesą sakant, net ir neturintys pinigų, o tiesiog galimybes pasiskolinti, ima kreditus ir perka antrą, trečią, n-tąjį būstą. Nuomai. Būtent tai ir skatina kainų augimą – masinis noras išnuomoti. To nuomojamo turto dabar yra labai daug ir išnuomoti butą paprastame miegamajame rajone jau tampa sudėtinga“, – pastebi M.Navikas. Jis teigia prognozavęs, jog ir 2018-aiaisiais kainos augs vos keliais procentais – taip nenutiko. „Kitais metais prognozuoju tą patį. Netikiu kainų augimu. Žinoma, miestas tvarkosi, viskas gerėja, bet bent jau senos statybos būstų pardavėjai tikrai turėtų kažką papildomo padaryti, norėdami išlaikyti kainas esamame lygyje – galbūt renovuoti savo būstus? Sena statyba prieš naują turėtų stipriai nublankti. Apskritai nenorėčiau tikėti, kad kainos ateinančiais metais augs daugiau nei 5 proc. – jau dabar žmonės domisi ir ieško mažiau“, – pokalbį baigia M.Navikas. Šaltinis: www.aruodas.lt  

ikona

NT Ekspertai paaiškino, butai pigs, o namų ir sklypų paklausa augs

2017-12-13

Pamažu ateina tas metas, kai parduoti turtą už labai aukštą kainą tampa vis sudėtingiau, kartais apskritai svarbu pasiekti tikslą – parduoti. Nekilnojamo turto (NT) rinkoje šiuo metu vyksta pokyčiai, o prie jų turės taikytis ir pirkėjai, ir pardavėjai – sako NT brokeriai, kurie savo kasdieniame darbe atstovauja abi puses. Vilniuje jau kurį laiką populiariausi yra vidutinės klasės būstai, neseniai atsigavusi prestižinė NT klasė, atrodo, vėl traukiasi, o kaip ant mielių auga susidomėjimas žemės sklypais ir individualiais namais. Šiemet, 2017-aisiais nuosekliai augęs NT sandorių skaičius ir atitinkamai į viršų šuoliavusios kainos stabtelėjo, tačiau NT agentūros „Capital Team“ vadovas ir Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) valdybos narys Mantas Mikočiūnas sako, kad šiuo metu išaugusi pasiūla ir sumažėjusi paklausa – NT rinkai yra sveikas dalykas, nes, pirmiausia, neleidžia formuotis kainų burbului. „Pamažu ateina tas metas, kai parduoti turtą už labai aukštą kainą tampa vis sudėtingiau, kartais apskritai svarbu pasiekti tikslą – parduoti. Nepaisant to, šiuo metu rinka vis dar yra gana aktyvi, todėl tai geras laikas parduoti NT, jei žinote, kur dėsite gautus pinigus, nes kylant infliacijai, o bankams neduodant už indėlius palūkanų, laikyti pinigus sąskaitoje – nuostolinga“, – pabrėžė M. Mikočiūnas. NT agentūros „Capital Andinvest“ valdantysis partneris, NT brokeris Paulius Žilvitis sako, kad tokio sulėtėjimo laukė kiekvienas NT rinkos dalyvis. Tiesa, sunkiau tai priima antrinės rinkos pardavėjai ir mažesni naujos statybos plėtotojai, tačiau didieji rinkos žaidėjai įsitikinę, jog tokie svyravimai yra būtini, kad būtų išvengta visiško rinkos griuvimo. P.Žilvitis paanalizavo ir rinkos pokyčius pagal skirtingus kainų segmentus. Pasak jo, atėjo riba, kuomet iki šiol tik brangęs, ekonominės klasės būstas artimiausiu metu pigs. Kritimas neturėtų būti drastiškas, tačiau gali siekti apie 3-7 proc. Nepaisant to, populiariausiu pasirinkimu vilniečių tarpe turėtų išlikti vidutinės klasės būstai, o didelių jo kainų korekcijų neturėtų įvykti. „Vidutinės klasės objektų pasiūla yra milžiniška, nors šis segmentas jau kurį laiką Vilniuje yra tapęs dominuojančiu pasirinkimu tarp pirkėjų, tačiau didelė vystytojų tarpusavio konkurencija lemia tai, kad pasiūla gerokai viršija paklausą. Todėl plėtotojai, norėdami išlikti konkurencingi, privalo ieškoti naujų būdų, kaip išsiskirti ir nenukrypti nuo šiandieninių tendencijų. Dėl to laimi pirkėjai, o perkamumo rodikliai yra išaugę, todėl žmonės yra nusiteikę investuoti į šiek tiek brangesnį, tačiau dažnu atveju ir kokybiškesnį objektą“, – sako P.Žilvitis. Neseniai Lietuvoje buvo išaugęs susidomėjimas prestižiniu NT, tačiau P.Žilvitis prognozuoja, jog norėdami paskatinti tokio turto pardavimus, pardavėjai artimiausiu metu turės imtis kainų mažinimo strategijos arba bent jau taps lankstesni pirkėjų atžvilgiu. Prestižinės klasės pasiūla rinkoje šiuo metu yra pakankama, tačiau kai kurie NT vystytojai su savo naujais projektais žada įnešti ir naujų vėjų. Butų rinkoje situacija, atrodo, tampa stabilesnė. Tačiau individualių namų ir sklypų sektoriuje – sujudimas. „Registrų centro“ duomenimis, namų Lietuvoje 2017 m. III ketvirtį buvo parduota 6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, o sklypų – dar daugiau, net 9 proc. NT projektų valdymo įmonės „Capital Business“ vadovas Vitalij Semionov pastebi, kad pastaruosius kelerius metus sklypai vystymui Vilniuje buvo dažnas investuotojų pasirinkimas. „Gerose vietose ir su išvystyta infrastruktūra esančių žemės sklypų vertė sparčiai augo. Pavyzdžiui, prieš metus ar du įsigijus sklypą, jį sutvarkius, performavus ir įteisinus pakeistą paskirtį buvo galima fiksuoti dviženklį vertės augimą tarp įsigijimo kainos ir tokio turto įvertinimo“, – teigė V.Semionov. Tiesa, šiuo metu stoja aplink Vilnių esančių rajonų, kuriuose nėra išspręsti infrastruktūros tinklų klausimai, vystymasis, pavyzdžiui Pilaitės, Gulbinų, Tarandės. Pirmiausiai norima nutiesti kelius, inžinerinius tinklus, sustyguoti viešąjį transportą, pastatyti vaikų darželius, o tik tada planuoti gyvenamuosius projektus. Todėl investavimas į projektus, kuomet tenka keisti sklypo paskirtį, tapo ypač rizikingas. Tarp alternatyvių investavimo į NT galimybių, V.Semionov minėjo ir administracinių patalpų įsigijimą bei renovavimą siekiant išnuomoti. Jau kurį laiką tokių investicijų grąža yra didesnė negu perkant butą nuomai. Tokio tipo investicinius projektus dažniausiai vysto įmonės, o turto mokestį sumoka nuomininkai, todėl jiems neigiamos įtakos neturės nuo 2018-ųjų planuojamas NT mokestis, kuris gali koreguoti fizinių asmenų nuomojamų būstų kainas. Kalbėdami bendrai apie ateinančių metų tendencijas, specialistai teigė, kad kalboms apie naują NT krizę pagrindo nėra. „Dalis visuomenės tikrai pasimokė iš ankstesnių klaidų ir su pinigais bei NT tvarkosi kur kas sumaniau. Jau spėjo užaugti nauja karta, kuri mažai pamena, kas buvo prieš 10 metų, ir, žinoma, kita dalis žmonių, kurie jau pamiršo, kaip gali būti skauda“, – situaciją dabar ir prieš dešimtmetį lygino M.Mikočiūnas ir sakė, jog klaidų tikrai gali pasitaikyti ne viename šeimos biudžete, tačiau vertinant bendrai šalies mastu dabar esame saugūs. Be to, Lietuvos bankas stengiasi maksimaliai apsidrausti nuo galimo naujo NT burbulo, t. y. pasidėti pagalvę skausmingo kritimo atveju, todėl buvo įvestas privalomasis pradinis įnašas, ribojama, kokią pajamų dalį gali sudaryti paskolų įmokos ir t. t. Lietuva ramiai reaguoja ir į kalbas apie „šylančią“ situaciją NT rinkoje Skandinavijos šalyse. Pasak M. Mikočiūno, Švedijoje šiuo metu matomas NT kainų kritimas ir fiksuojamas net didesnis nei buvo pastarosios pasaulinės krizės metu, tačiau situacija nėra labai dramatiška, nes tam buvo ruoštasi kelerius metus, tai buvo juntama ir Lietuvoje: SEB ir „Swedbank“ bankai orientavo finansines grąžas atgal į pagrindines įmones, ko iki tol nebuvo. „Situacijos „šilimas“ tam tikrose šalyse neturi tiesioginės įtakos mums, reikėtų į tai žiūrėti globaliau. Lietuvą gali paveikti Europos ar pasaulio ekonomikos sukrėtimas, tada reikėtų laukti kažko panašaus, kas buvo 2008 m. Kol kas tokių spekuliavimų reikėtų vengti, nes tiek Europos Centrinio banko politika, tiek valstybės sprendimai yra tinkami išlaikyti esamą ekonomikos lygį, o tai susiję ir su NT sektoriumi“, – įsitikinęs P. Žilvitis.  

Partneriai

capital butai vilniuje butu nuoma vilniuje namai vilniuje sklypai vilniuje.png patalposvilniuje i love loft linija